Pinus/ Pusis
Seniai laukta tema apie pusis ir tekstas apie jas. :D Pušis Pinus gentį sudaro apie 120 rusiu t. y. Visžalių spygliuočių medžių ar krūmų plačiai paplitusių po visą pasaulį, o ypač kalnuotose ir sausringose vietovėse, kuriose jie gali vešėti. Pušis yra klasikinė bonsai rūšis Japonijoje ir visame pasaulyje, vis dėl to jos nėra tie medžiai, kuriais lengva rūpintis ir formuoti neturint patirties. Pušys turi jom vienom būdinga augimą, kuris žymiai skiriasi nuo lapuočių ir kitų paplitusių spygliuočių rūšių. Ir norint, kad medelis sėkmingai augtų, jį galima būtų genėti ir formuoti reikia pirmiausia perprasti jų auginimo ypatumus, nes auginimas skiriasi nuo lapuočiu ir kitu spygliuočiu. Pušys Japonijoje naudojamos ne vien bonsai medelių kūrimui, bet taip pat labai dažnai galima pastebėti suformuotų gan didelių medžių ir japonų soduose. Pušų lapai spygliški dažniausiai susitelkę grupelėmis po 2 ar 5. Kai kurios pušų rūšys turi ilgus arba kreivus spyglius ir tai labai apsunkina formavimą, norint iš jų padaryti bonsai medelius, tačiau tos pušys, kurios turi trumpus spyglius yra dažniausiai tinkamos formavimui. Yra labai daug pušų rūšių tinkamų bonsai formavimui ir čia žemiau yra aprašytos keturios dažniausiai naudojamos. Pinus mugo / kalninė pušis Kalninė pušis kilusi iš kalnuotos srities Centrinėje Europoje. Ta pati rūšis kai kur yra skirtinga ir botanikai suskirstė ją į porūšius ir atmainas. Pinus mugo yra labai atspari atšiaurioms sąlygoms. Ši rūšis gali atlaikyti itin žemą žiemos temperatūrą ir karštą sausą vasarą. Palankiomis sąlygomis iš jų išauga krūmai, krūmokšniai ar maži medeliai, bet sudarant nepalankią aplinką iš jų išauga maži susisukę į įdomias formas medeliai. Pagrindinė savybė, kuri išskiria kalninę pušį iš kitų giminingų rūšių yra sakingi pumpurai ir nuo skaisčiai žalios iki rausvos spalvos žievė ant jaunų medelių. Pinus mugo spygliai yra suaugę poromis ir nuo 2iki 5 cm ilgio. Jie yra tamsiai žali ir šiek tiek lenkti. Kankorėžiai auga dideliu skaičiumi ant naujų ūglių. Pinus thunbergii / Japoniška juodoji pušis Pinus thunbergii yra kilusi iš Japonijos ir yra be abejonės klasikinė rūšis bonsai medelių formavimui. Juodoji pušis yra labai galingas medis paprastai Japonijoje auginamas parkuose ir dekoratyviniuose soduose, kur dažniausiai užauga iki 25m aukščio. Juodosios pušys yra labai atsparios blogoms sąlygoms, išgyvena gamtoje skurdžioje, akmeningoje žemėje. Pinus thunbergii turi storus, tamsiai žalius spyglius, kurie yra nuo 7 iki 15 cm ilgio, bet šis ilgis gali būti sumažintas iki reikiamo naudojant bonsai formavimo būdus. Žievė yra rausvai žalia ir su laiku tampa labai grublėta ir su įtrukimais. Pinus sylvestris / Paprastoji pušis Kilusi iš Vakarinės ir Šiaurinės Europos dalių. Paprastoji pušis yra kūginio ar stulpo pavidalo medis, kuris dažnai netenka savo apatinių šakų subrendęs ir įgauna paprastą literatūrinę formą. Spygliai yra lenkti melsvai arba gelsvai žali nu 5 iki 7 cm ilgio ir auga poromis. Žievė medžiui augant tampa sluoksniuota ir rausvai ruda. Iš Pinus sylvestris kilo keletas kultivaru tokių kaip P. s. Beuvronesis ir P. s. Watereri , kurios taip pat yra tinkamos bonsai kūrimui. Pinus parviflora / Japoniška baltoji pušis Kūginio ar stulpo pavidalo medis daugiausiai paplitęs gimtojoje Japonijoje. 2-6 cm ilgio spygliai yra tamsiai žalios spalvos su balsvai mėlynomis vidinėmis pusėmis. Baltoji pušis dažniausiai yra įskiepijama į daug atsparesnę juodąją pušį. Bonsai auginimo patarimai Laikymo vieta. Pušys per pavasarį, vasarą ir rudenį turi gauti tiek saulės šviesos kiek įmanoma. Uzpavėsintos (pvz.:apatines) šakos nudžiūva. Taip pat labai svarbu, kad žiemą medelis būtų apsaugotas nuo šalto vėjo, kai jo šaknys yra sušalę. Laistymas. Visos pušys nemėgsta šlapios žemės, tai pat reikėtų, kad žemė niekada neišdžiūtų visiškai. Pušims taip pat labai svarbu reguliarus purškimas. Dažnai rekomenduojama minimaliai pušis laistyti pavasarį, kad sumažinti spyglių ilgį. Tačiau visiškas medelio nelaistymas yra bereikalinga rizika norint išlaikyti medelį gyvą. Tręšimas. Rekomenduojama tręšti pušis su mažai azoto turinčiomis trąšomis kartą pavasarį ir tada tręšimą nutraukti iki tol, kol nauji spygliai sutvirtės vėlai pavasarį. O tada reikia tręšti su daug azoto turinčiomis trąšomis kas 2-3 savaites iki ankstyvo rudens. Taigi pušų tręšimas su subalansuotomis trąšomis suteiks jūsų medeliui ištvermę ir pagerins augimą. Persodinimas. Persodinti geriausia ankstyvą pavasarį kas 2-5 metus atsižvelgiant į šaknų augimą. Naudoti labai laisvai džiūnantį žemių mišinį. Persodinant žemėje turi būti baltų grybelių tarsi siūlų vadinamų Miccorhiza, kurie yra labai naudingi medelio sveikatai. Persodinant reikia palikti mažą kiekį seno žemių mišinio, kad išsaugoti Miccorhiza. Dauginimas. Pasėti sėklas anksti pavasarį lauke. Sėklos turi būti neapsaugotos nuo šalčių, kad sudygtų, jei sėklos yra šviežios, jų sudygimas yra spartesnis. Dauginimas skiepijant turi būti atliekamas vėlyvą žiemą. Formavimas. Pušys tinka visoms formoms išskyrus hokidachi stilių. Vertė Martynas Samulionis Tekstas paimtas iš www.bonsai4me.com
Seniai laukta tema apie pusis ir tekstas apie jas. :D Pušis Pinus gentį sudaro apie 120 rusiu t. y. Visžalių spygliuočių medžių ar krūmų plačiai paplitusių po visą pasaulį, o ypač kalnuotose ir sausringose vietovėse, kuriose jie gali vešėti. Pušis yra klasikinė bonsai rūšis Japonijoje ir visame pasaulyje, vis dėl to jos nėra tie medžiai, kuriais lengva rūpintis ir formuoti neturint patirties. Pušys turi jom vienom būdinga augimą, kuris žymiai skiriasi nuo lapuočių ir kitų paplitusių spygliuočių rūšių. Ir norint, kad medelis sėkmingai augtų, jį galima būtų genėti ir formuoti reikia pirmiausia perprasti jų auginimo ypatumus, nes auginimas skiriasi nuo lapuočiu ir kitu spygliuočiu. Pušys Japonijoje naudojamos ne vien bonsai medelių kūrimui, bet taip pat labai dažnai galima pastebėti suformuotų gan didelių medžių ir japonų soduose. Pušų lapai spygliški dažniausiai susitelkę grupelėmis po 2 ar 5. Kai kurios pušų rūšys turi ilgus arba kreivus spyglius ir tai labai apsunkina formavimą, norint iš jų padaryti bonsai medelius, tačiau tos pušys, kurios turi trumpus spyglius yra dažniausiai tinkamos formavimui. Yra labai daug pušų rūšių tinkamų bonsai formavimui ir čia žemiau yra aprašytos keturios dažniausiai naudojamos. Pinus mugo / kalninė pušis Kalninė pušis kilusi iš kalnuotos srities Centrinėje Europoje. Ta pati rūšis kai kur yra skirtinga ir botanikai suskirstė ją į porūšius ir atmainas. Pinus mugo yra labai atspari atšiaurioms sąlygoms. Ši rūšis gali atlaikyti itin žemą žiemos temperatūrą ir karštą sausą vasarą. Palankiomis sąlygomis iš jų išauga krūmai, krūmokšniai ar maži medeliai, bet sudarant nepalankią aplinką iš jų išauga maži susisukę į įdomias formas medeliai. Pagrindinė savybė, kuri išskiria kalninę pušį iš kitų giminingų rūšių yra sakingi pumpurai ir nuo skaisčiai žalios iki rausvos spalvos žievė ant jaunų medelių. Pinus mugo spygliai yra suaugę poromis ir nuo 2iki 5 cm ilgio. Jie yra tamsiai žali ir šiek tiek lenkti. Kankorėžiai auga dideliu skaičiumi ant naujų ūglių. Pinus thunbergii / Japoniška juodoji pušis Pinus thunbergii yra kilusi iš Japonijos ir yra be abejonės klasikinė rūšis bonsai medelių formavimui. Juodoji pušis yra labai galingas medis paprastai Japonijoje auginamas parkuose ir dekoratyviniuose soduose, kur dažniausiai užauga iki 25m aukščio. Juodosios pušys yra labai atsparios blogoms sąlygoms, išgyvena gamtoje skurdžioje, akmeningoje žemėje. Pinus thunbergii turi storus, tamsiai žalius spyglius, kurie yra nuo 7 iki 15 cm ilgio, bet šis ilgis gali būti sumažintas iki reikiamo naudojant bonsai formavimo būdus. Žievė yra rausvai žalia ir su laiku tampa labai grublėta ir su įtrukimais. Pinus sylvestris / Paprastoji pušis Kilusi iš Vakarinės ir Šiaurinės Europos dalių. Paprastoji pušis yra kūginio ar stulpo pavidalo medis, kuris dažnai netenka savo apatinių šakų subrendęs ir įgauna paprastą literatūrinę formą. Spygliai yra lenkti melsvai arba gelsvai žali nu 5 iki 7 cm ilgio ir auga poromis. Žievė medžiui augant tampa sluoksniuota ir rausvai ruda. Iš Pinus sylvestris kilo keletas kultivaru tokių kaip P. s. Beuvronesis ir P. s. Watereri , kurios taip pat yra tinkamos bonsai kūrimui. Pinus parviflora / Japoniška baltoji pušis Kūginio ar stulpo pavidalo medis daugiausiai paplitęs gimtojoje Japonijoje. 2-6 cm ilgio spygliai yra tamsiai žalios spalvos su balsvai mėlynomis vidinėmis pusėmis. Baltoji pušis dažniausiai yra įskiepijama į daug atsparesnę juodąją pušį. Bonsai auginimo patarimai Laikymo vieta. Pušys per pavasarį, vasarą ir rudenį turi gauti tiek saulės šviesos kiek įmanoma. Uzpavėsintos (pvz.:apatines) šakos nudžiūva. Taip pat labai svarbu, kad žiemą medelis būtų apsaugotas nuo šalto vėjo, kai jo šaknys yra sušalę. Laistymas. Visos pušys nemėgsta šlapios žemės, tai pat reikėtų, kad žemė niekada neišdžiūtų visiškai. Pušims taip pat labai svarbu reguliarus purškimas. Dažnai rekomenduojama minimaliai pušis laistyti pavasarį, kad sumažinti spyglių ilgį. Tačiau visiškas medelio nelaistymas yra bereikalinga rizika norint išlaikyti medelį gyvą. Tręšimas. Rekomenduojama tręšti pušis su mažai azoto turinčiomis trąšomis kartą pavasarį ir tada tręšimą nutraukti iki tol, kol nauji spygliai sutvirtės vėlai pavasarį. O tada reikia tręšti su daug azoto turinčiomis trąšomis kas 2-3 savaites iki ankstyvo rudens. Taigi pušų tręšimas su subalansuotomis trąšomis suteiks jūsų medeliui ištvermę ir pagerins augimą. Persodinimas. Persodinti geriausia ankstyvą pavasarį kas 2-5 metus atsižvelgiant į šaknų augimą. Naudoti labai laisvai džiūnantį žemių mišinį. Persodinant žemėje turi būti baltų grybelių tarsi siūlų vadinamų Miccorhiza, kurie yra labai naudingi medelio sveikatai. Persodinant reikia palikti mažą kiekį seno žemių mišinio, kad išsaugoti Miccorhiza. Dauginimas. Pasėti sėklas anksti pavasarį lauke. Sėklos turi būti neapsaugotos nuo šalčių, kad sudygtų, jei sėklos yra šviežios, jų sudygimas yra spartesnis. Dauginimas skiepijant turi būti atliekamas vėlyvą žiemą. Formavimas. Pušys tinka visoms formoms išskyrus hokidachi stilių. Vertė Martynas Samulionis Tekstas paimtas iš www.bonsai4me.com