Tai čia kaip mane išdūrė su tuo upės smeliu... Aš supratau tiesiogiai, o čia pasirodo, kad skulkus žvyriukas yra... :roll:

ne tave viena :lol: as ir visai kitaip isivaizdavau ta upes smeli, kol pas Kestuti nepamaciau.

Tu, bitele, tai nors pamatei, o aš tai nea...

Yra toks daiktas kaip zeovit
Yra toks dirvožemio pagerintojas kaip Zeovit. Galima nusipirkti Senukuose, Sėklose (žalioje stotelėje}. Jo savybės aprašytos žurnale "Sodo spalvos" Štai trumpa ištrauka. "Gėlininkai gerai žino, kaip nelengva užauginti ir prižiūrėti gražias vazonines gėles ir augalus... Tarptautinė organizacija IFOAM, kuri rūpinasi ekologiškai švarios žemdirbystės problemomis, dirvožemio pagerinimui ir kovai su kenkėjais rekomenduoja naudoti gamtinius mineralus ceolitą, vermikulitą, perlitą. Šios natūralios medžiagos, jas atitinkamai paruošus, tampa puikiomis priemonėmis, pagerinančiomis dirvožemio savybes. Universaliausia iš paminėtų medžiagų - ceolitas. Ceolitas – tai kristalinis, šarminis ar žemės šarminis hidratuotas aliumosilikatas, turintis daugybinę trijų dimensijų struktūrą. Jis puikus sorbentas, turi gebą gauti ir netekti vandens ir apkeisti daugybę katijonų, nepakeisdamas vidinės savo struktūros. Didelis kiekis ertmių ir kanalų leidžia į jo vidų patekti vandeniui, kuriame yra ištirpusių maistingųjų medžiagų. Pastovus deguonies kiekis ceolite labai tinka augalams ir procesams, vykstantiems dirvožemyje. Ceolitai turi palyginti didelę katijoninių mainų gebą, kas labai svarbu augalų maistinių medžiagų apykaitos procesų optimaliam vyksmui. Ceolitas teikia pirmenybę paimti didesnius katijonus, įskaitant NH4+ ir todėl sulaiko NH4-N šaknų zonoje. Be to ceolitas - puiki terpė veistis augalams naudingų mikroorganizmų kolonijoms. Šie mikroorganizmai padeda suskaidyti ir įsisavinti reikiamas medžiagas. Dar viena ceolito savybė - jis palaiko neutralią pH jonų koncentraciją dirvožemyje ir tuo pačiu normalizuoja šį dirvos rodiklį. Bulgarijos ir JAV mokslininkai ceolito ir kitų komponentų pagrindu paruošė dirbtinį dirvožemį, taip vadinamą zeoponiką, kuris skirtas maistinių ir dekoratyvinių augalų auginimui kosminėse oranžerijose ir erdvėlaiviuose. JAV Nacionalinė Aeronautikos Agentūra (NASA) išbandė šį dirvožemį ir įrodė nuostabias jo savybes: nuolatinį derlingumą, ilgaamžiškumą, savireguliaciją ir kt. Pastebėta, kad ceolitas suaktyvina organizmo imunines ir apsaugines savybes, o kai kuriais atvejais veikia netgi kaip vaistas. Jis sustiprina taip pat ir augalų apsaugines sistemas. Lietuvoje ceolito nėra, bet jis įvežamas ir perdirbamas. Iš šio mineralo Lietuvoje, jį modifikuojant, gaminama eilė produktų, kurie po jų tiesioginio panaudojimo, daugeliu atveju gali būti panaudoti kaip dirvožemio paderinimo priemonė. ZeoVit Agro gaminama kaip speciali dirvožemio pagerinimo ir augalų augimo stimuliavimo priemonė. ZeoVit Agro panaudojus substratų, žemės mišinių sudarymui gaunamas teigiamas efektas: išsaugomas organinių medžiagų kiekis, palaikomas neutralus pH lygis, užtikrinama gera šaknų aeracija, suaktyvinama mikroorganizmų veikla, substratas mažiau susigula ir sutankėja. Jis į save sugeria bei išsaugo, o po to reikiamu augalams laiku palaipsniui atiduoda agrochemiškai naudingus natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt. junginius, pagerina dirvos cheminę ir fizinę struktūrą. ZeoVit Agro stimuliuoja šaknų augimą, ko pasėkoje pagerėja augalo šaknų ir stiebo vystymasis, padidėja vaisių ir žiedų derlius. ZeoVit Agro - veikia nesustodamas, jis netirpsta vandenyje, ilgą laiką palaiko nuostabias savo savybes, jas pakartoja daugkartiniuose augimo cikluose. ZeoVit Agro teigiamai veikia natūralią aplinką, nes sumažina trąšų poreikį. Jis savyje neturi jokių dirbtinių cheminių medžiagų ir todėl nėra jokio pavojaus perdozuoti. ZeoVit Agro rekomenduojama naudoti su bet kuriais substratais bet kurioms puoduose, oranžerijose, šiltnamiuose ar atvirame grunte auginamoms gėlėms, daržovėms, vaisiams, vaistiniams augalams, vaismedžiams ir vaiskrūmiams. Norint pasiekti geresnių rezultatų, jis maišomas su kompostu ar organinėmis trąšomis ir įterpiamas greta augalo šaknų. ZeoVit Agro panaudojimas stimuliuoja augalų augimą. Tai pasireiškia geriau išvystyta šaknų sistema (apie 30%), sustiprėjusia antžemine augalų dalimi. Gėlės anksčiau pražysta ir jų žiedai būna spalvingesni, didesni ir žydi ilgiau. Daigų auginimo patirtis parodė, kad pagerėja hiacintų, gvazdikų, tulpių ir kitų gėlių sėklų sudygimas, pagreitėja daigų augimas, geriau vystosi daigų šaknų sistema ir kitos augalų dalys. Po ZeoVit Agro panaudojimo net sergantys augalai po 2-5 savaičių pradeda sveikti, sustiprėja, nauji lapai auga sveiki, žali, tai augalų rūšiai būdingos spalvos, be apnašų ir ligų pasireiškimo. Gėlių auginimui dirvos gerintoją galima naudoti įvairiai. Visų pirma, reikia nepamiršti, kad priemonė gerai sugeria vandenį, todėl po jos įterpimo į vazoną, augalus būtina gerai palieti. Jau augančius vazonuose augalus galima paprasčiausiai patręšti ZeoVit Agro, maksimali įterpimo norma 1-2 šaukštai stiklinei žemių kas trys-keturi mėnesiai. Vazono paviršiuje išberiamas reikiamas šios priemonės kiekis ir sumaišomas su žeme ir gausiai palaistoma. Taip patręšus, augalas pradės sparčiai augti, ypač iškeros šaknų sistema ir gėlės, o ypač tos, kurios auga nedideliuose vazonuose ar gėlių puoduose, pradeda „lipti“ iš puodų, nes besivystanti šaknų sistema pradeda kelti augalą aukštyn. Todėl po kurio laiko gali tekti papildyti substrato, ar paruošti naują didesnį puodą persodinimui. Geriausiai ZeoVit Agro naudoti, kai gėlės sodinamos ar persodinamos. Šiuo atveju persodinimui paruošta žemė ir dirvos pagerintojas sumaišomi taip, kad substrate jo būtų apie penktadalis. Ruošiant žemės mišinius didesniems augalams (į 3-50 litrų ar didesnius puodus) galima 3-5 cm priemonės sluoksnį papilti indo dugne ir paviršiuje. Dugne esantys priemonės grūdeliai skatins šaknų aeraciją ir greičiau sugers drėgmės perteklių iš indo apatinės dalies ir padėklo, o paviršinis sluoksnis papuoš augalų aplinką ir kartu bus drėgmės indikatoriumi, nes sudrėkintas ZeoVit Agro tampa tamsiai žalsvu, o išdžiūvęs – pašviesėja. Periodiškai, kas 6-8 mėn. rekomenduotina papildyti dirvožemio pagerintoją (apie 10% pirmą kartą įterpto kiekio). Nors po priemonės panaudojimo gėlės ir augalai pradeda greičiau augti, padidėja jų vegetatyvinė masė, atsiranda daugiau žiedų ir vaisių, trąšų poreikis padidėja nežymiai ar netgi santykinai (augalo masei) sumažėja, o trąšų įterpimo periodiškumą galima prailginti trečdaliu. Tačiau tręšiant augalus, kurie naudoja daug maistinių medžiagų, reikia įvertinti specifines šių augalų auginimo sąlygas ir šiuo atveju trąšų poreikis gali netgi išaugti. Ruošiant kompostą naudojama iki 30 kg kubiniam komposto metrui. Soduose ir daržuose, priklausomai nuo dirvožemio charakteristikų, galima įterpti du kartus metuose po 10-40 kg į 5-10 m2. ZeoVit Agro įterpimo metu dirvožemis lengvai supurenamas. Sode po 2 metų naudojimo, jo įterpimo normą galima sumažinti 50 procentų. Siekiant geresnių derlių žemdirbystės sezono metu, rekomenduotina kas mėnesį barstyti po augalais šaknų zonoje. Po krūmais – pavasarį ir rudenį barstoma po 0,5-2 kg vienam krūmui. Be to, apie krūmus lengvai apibarstoma vieną kartą per mėnesį. Rožėms/gėlėms - ZeoVit Agro naudojamas pavasarį ir vasarą, išbarstant apie 500 gramų apie augalą. Po priemonės įterpimo žemė lengvai supurenama ir būtinai gausiai palaistoma.

Paskaicius apie tokia didele nauda reiks gal ir man isigyti to Zeovit. :)

:) blemba nors tegul puse daro tiek kiek cia parasyta... reiks tikrai pabandyt .

O priminkite prasau, kur jus ten to zeovit isigijote?????

Gal kas zino kaip dar galima parugstinti dirva be pusies spygliu naudojimo?

na rugscios dirvos tai tikrai maciau pirkti, bet jei tau reik naturaliu metodu tada nieko negaliu pasiulyt.

Na matai kokia situacija - as turiu kavamedi, tiksliau ten jie gal septini ugliai kokiu 20cm aukscio, o jie yra lepus ir jiems nepatinka persodinejimai ir reikia rugscios dirvos, o as pries tai persodinau ji i paprasta zeme ir noreciau nepersodinant parugstinti ta dirva. Na bet jei bus butinybe tai persodinsiu, nes jau geriau truputis streso negu kelione i siukslyna. :)

jei ant virsus uzdetum rugscios zemes, juk laisktant ji nubegtu zemyn ir siek tiek parugstintu visa likusia :) bet visvien turbut geriausia butu jei persodintum, as bent taip tikriausiai daryciau.

Siulyciau daryti, kaip as darau su savo rugscia zeme megstanciais augalais -azalijom, puansetijomis. Paprasciau kas mazdaug trecia laistyma laistau druskos rugsties kruopelytem parugstintu vandeniu. Kazkas forume rase, kad laisto su vitaminu C (ka gali zinoti, gal augaleliam irgi reikalingi vitaminai ;) :D ). Ir siaip laistyti tada reikia tik lietaus vandeniu, nes vandentiekio vandenys Lietuvoje turi daugiau ar maziau isplautu kalkiniu priemaisu.

Aciu, Giedra, uz patarima reiks pabandyti gauti tu kruopelyciu. O kiek tu jų dedi i tarkim litra vandens? Na jo ir augalams reikia stiprinti imuniteta :) . O man su lietaus vandeniu sunkiau dabar, bet dar girdejau, kad ir virintas neblogai, kai labai reikia. Kai bus sniego, bus lengviau gauti to vandens.